ŠA ALUMNI: ŽILVINAS

„Universitete formavosi požiūris, kad mokslas yra ne tik įdomus, bet ir sunkus darbas, kad labai svarbi disciplina, laiko planavimas, nuolatinis profesinis tobulėjimas. Supratau, kad dirbdamas šį darbą turėsiu nuolat mokytis ir išgyventi dažnus pokyčius“, – apie studijas Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (tuo metu – Vilniaus pedagoginiame universitete) ir pasirinktą mokytojo kelią pasakoja Žilvinas Damijonaitis, šiuo metu vadovaujantis Kauno Veršvų gimnazijai. 

Žilvinas 1998 m. įgijo gamtos mokslų bakalauro laipsnį ir bendrojo lavinimo mokyklos geografijos mokytojo kvalifikaciją, o 2000 m. galėjo didžiuotis jau gamtos mokslų magistro laipsniu ir įgyta gimnazijos geografijos mokytojo kvalifikacija. Vėliau absolventas žinias gilino Mykolo Romerio universitete, kur įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį. Pramokytojavęs beveik 20 metų – daugiausia Kauno Antano Smetonos gimnazijoje, – 2017 m. Žilvinas užėmė Varšvuose įsikūrusios gimnazijos vadovo pareigas.  

Kas paskatino rinktis mokytojo ir būtent geografijos mokytojo kelią? 

Augau pedagogų šeimoje, abu mano tėvai mokytojai, tad nuo vaikystės mačiau šį darbą, mano tėtis buvo geografijos mokytojas. O ir namuose visada buvo daug knygų, žemėlapių, atlasų, kurie man buvo įdomūs. Mokykloje man geriausiai sekėsi geografija ir istorija, todėl ją baigęs pasukau mokytojo keliu. 

Ar buvo lengva užimti gimnazijos direktoriaus „kėdę“, t. y. pareigas? Ir su kokiais sunkumais tenka susidurti vadovaujant Kauno Veršvų gimnazijai? 

Gyvenime viskas pasiekiama darbu, lengvų kelių nebūna, o jie ir nelabai įdomūs. Prieš tapdamas gimnazijos vadovu, jau turėjau vadovavimo patirties tuometinėje Kauno Antano Smetonos gimnazijoje. Ten 9 metus dirbau direktoriaus pavaduotoju ugdymui, tad apie mokyklos valdymą supratimą turėjau. Didžiausias iššūkis buvo pasitikrinti savo kompetencijas Nacionalinėje švietimo agentūroje, tai tuo metu buvo nauja agentūra, su įvairiausiomis sėkmių ir nesėkmių istorijomis, bet šį iššūkį aš įveikiau puikiai. Tad po kelerių metų išbandžiau save konkurse į Veršvų gimnazijos direktoriaus pareigas ir man pavyko. 

Iššūkių mokykloje visada yra daug, ramaus gyvenimo tikėtis nereikia. Modernių edukacinių aplinkų kūrimas, bendruomenės narių (mokytojų, mokinių ir jų tėvų) ryšių stiprinimas, ugdymo kokybės gerinimas, nuolatinė gimnazijos patrauklumo paieška – tai tik keletas darbų, kurie yra ne tik sunkūs, bet ir įdomūs. 

Kaip jūsų studijos VPU (dabar – VDU) formavo požiūrį į mokymą ir apskritai į švietimo sritį? 

Su dideliu malonumu prisimenu studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Geografijos mokytojo studijos buvo įdomios, įgyjamos žinios nebuvo paviršutiniškos, jas nuolat patikrindavome lauko praktikose. Šalia visų geografijos dalykų mokėmės pedagogikos, psichologijos, filosofijos. Šių dalykų žinios taip pat labai svarbios mokytojui.  

Kas labiausiai įsiminė iš studijų laikų? Ir ką norėtųsi dar pakartoti? 

Jau minėjau, kad labai patiko geografijos dalyko studijos, o ypač lauko praktikos vasaros metu, jas prisimenu su dideliu malonumu ir tikrai norėčiau pakartoti, dar įsiminė ir užklasinė veikla, nes visus studijų metus šokau universiteto tautinių šokių ir dainų ansamblyje „Šviesa“. Ši veikla man, būsimam pedagogui, taip pat davė daug įvairių pamokų: tarpusavio bendravimas, darbas kolektyve, scenos baimės įveikimas ir kt. 

Ką patartumėte dabartiniams VDU studentams, siekiantiems karjeros švietimo srityje? 

Labai svarbu, kad šią profesiją pasirinkę jauni žmonės nebūtų atsitiktiniai. Pasakysiu jau visiems žinomą frazę, jog ši profesija reikalauja pašaukimo, be jo geru mokytoju netaps niekas. Svarbu, kad jauni žmonės nesusiviliotų didesne stipendija pedagogikos studijose, o norėtų tapti mokytojais, kad ateitų su nuostata, jog ši profesija, šis kelias labai garbingas ir atsakingas. 

Ir čia galėčiau pacituoti žymaus žydų mokytojo Haim Ginoot žodžius: „Aš padariau bauginančią išvadą, jog klasėje esu sprendžiantysis elementas. Klimatas kuriamas mano asmeniniais metodais... Kaip mokytojas turiu stebėtiną galią padaryti vaiko gyvenimą apgailėtiną arba laimingą. Aš galiu būti kankinimo įrankis arba įkvėpimo šaltinis.“ 

Kokį palikimą tikitės palikti švietimo srityje? 

Dabartiniu metu esu susikoncentravęs į Veršvų gimnazijos direktoriaus veiklas. Siekiu, kad ši gimnazija būtų inovatyvi, moderni ugdymo turiniu ir edukacinėmis erdvėmis, stengiuosi kurti palankų mikroklimatą mokytojams ir mokiniams. Labai tikiuosi, kad man tai pavyks.